- kreklė
- krẽklė sf. (2) žr. 1 kreklas 1: Ant krẽklių deda grebėstus Dgl. Parvežiau iš miško lygių lieknų eglaičių, bus gražių krẽklių naujai klėtei Ukm. Da svirnas be krẽklių, aš jau misli[j]au, kad baigi statytie Ut. Šiaudai sudegė, dabar dega kreklės Kš. Išmintingas galvą suka, kaip krekles sunert greičiau T.Tilv. Meistrai baigia statyti namą, kreklès jau neria Kkl.
Dictionary of the Lithuanian Language.